Manau žmonių, kuriuos pažystate, kad ir tik iš matymo, istorijos labiau atliepia nei knygose aprašytosios. Šiandien ir aš nusprendžiau pasidalinti savo asmenine, sau visai netikėtos ligos, istorija. Diabetas! Diagnozė, kurios tikrai niekas nesitiki išgirsti, ypač, kai gyveni pakankamai sveiką gyvenimo būdą, neturi antsvorio (gal šiek tiek daugiau riebaliukų ant pilvo), be saiko nevartoji saldumynų ir šiaip jautiesi stiprus ir sveikas. Deja, bet antrojo tipo diabetas man buvo nustatytas 47 metų ir iš principo, jeigu ne viena ypatinga sąlyga, apie kurią dar papasakosiu, būčiau patyrusi milžinišką šoką. Šį kartą aš pati ieškojau nuolatinio nuovargio priežasčių, nes jaučiau, kad mažų vaikų auginimas, nėra to priežastis. Taip atsidūriau pas endokrinologą ir tyrimų rezultatai parodė tai ką parodė.
Istoriškai žiūrint, niekada nebuvau didelė saldumynų mėgėja. Mano pusryčiai buvo pakankamai nuobodūs, bet mano labai mėgstami: visokiomis formomis paruošti kiaušiniai, skrudinta duona su sviestu ir įvairiausiais priedais (dažniausiai džiovintos dešros pavidalu). Kartais žinoma pasimėgavau ir saldžiaisiais pusryčiais, ypač savaitgaliais arba kur nors viešbučiuose (blyneliai, granola, desertai ir visi kiti saldūs skanėstais sėkmingai nuguldavo skrandyje). Deja visai netikėtai su vėlyvu neštumu į mano gyvenimą pasibeldė gestacinis diabetas (būna tik moterims ), o po antrojo vaikelio gimimo, pasirodo, taip tas mano cukraus kiekis į normą ir negrįžo. Netrukus išgirdau ir diagnozę - antrojo tipo diabetas.
Kai išgirsti šią diagnozę, išsigąsti, bet manau kaip ir kiekvienas pradedi ieškoti būdų medicininio gydymo mažinimui (man vis dar tenka leistis insuliną, nors dozės dydis po truputi mažėja). Kam teko domėtis šia tema (kalbam apie iki diabetinę būseną ir antrojo tipo diabetą) tikrai žino, kad įdėjus pastangų ir užsispyrimo, šią ligą ne tik galima sustabdyti, bet ir visai pagyti. Juk tikrai nesinori visą likusį gyvenimą vartoti vaistus ar leistis insuliną.
Pirmą viltį pasveikti man suteikė Dr. Michael Mosley knyga „8 savaičių glikemiją mažinanti dieta“. Antrą paskatinimą, man suteikė draugė, kuriai pavyko per berods 1,5 - 2 metus pakeitus vyro mitybą ir pradėjus taikyti visus Jessie Inchauspė knygos „Gliukozės deivės metodas“ autorės siūlomus metodus, sumažinti vaistus iki 0. Na ir trečiasis, skatinantis veikti ir neatidėlioti su sveikata susijusių sprendimų buvo dietistės Vaida Kurpienė seminaras „Saldumynų atsikratymo kursas“. Paradoksas, bet atsiradus cukriniam diabetui, man netikėtai atsirado itin didelis potraukis saldumynams...
Taigi jau geras pusmetis laikydamasi man skirto medicininio gydymo plano, aš taip pat laikausi ir kelių pagrindinių cukraus šuolių valdymo taisyklių, kurios akivaizdu padėjo man sumažinti medicininių preparatų dozes per pusę ir tikėtina (gydytojas endokrinologas sako), dar po pusmečio, vaistų man gali jau ir nebereikėti. Taigi, kokios tos pagrindinės taisyklės kurių aš laikausi:
1. Visada valgau tik nesaldžius pusryčius. Stebiu, kad produktai, kuriuos valgau būtų žemo glikeminio indekso.
2. Pietų ir vakarienės metu visada valgau neapdorotų daržovių. Jas visada suvalgau prieš pagrindinį patiekalą. Manau įdomus faktas, kad pavyzdžiui Kipre, kuriame šiuo metu aš gyvenu, prieš pagrindinius patiekalus tavernose visada atnešamos „Village salads“ (salotų sudėtis: romaninės salotos lapai, agurkas, pomidoras, svogūnas, feta sūris, alyvuogės), kurias kipriečiai suvalgo pirmiausia ir tik tada laukia pagrindinio patiekalo.
3. Kai tik turiu galimybę, prieš maistą išgeriu stiklinę vandens su vienu valgomu šaukštu actu (obuolių, vyno, toks koks bus po ranka). Šis būdas minimas Jessie Inchauspė rekomendacijose ir man puikiai padeda. Jeigu nesinori gerti, šaukštas acto ant salotų, taip pat atliktų savo darbą. Čia dar kartelį sugrįšiu prie kiprietiškų salotų temos Šių salotų padažas itin paprastas: alyvuogių al., citrinos sultys, druska ir vynuogių actas!
4. Desertą (jeigu kyla itin didelis noras) valgau iškart po maisto. Pirma, visada suvalgoma mažesnė porcija, antra tyrimai rodo, kad cukrus „apvelkamas“ ir todėl nebus tokio didelio cukraus šuolio, nei valgyčiau desertą atskirai, kaip užkandį.
5. Negeriu sulčių ir glotnučių, vaisius ir uogas visada valgau jų natūraliame pavidale. Kai yra galimybė, kartu suvalgau riešutų ar kitokio baltymo (sūrio, varškės, natūralaus jogurto). Itin mėgstu saldžiuosius arbūzus valgyti kartu su sūriuoju „Halumio“ sūriu. Tai sumažina cukraus šuolį, kuris valgant vaisius vis tiek bus neišvengiamas
6. Na ir dar viena paprasta rekomendacija. Pavalgius (nesvarbu pusryčiai, pietūs ar vakarienė) išeiti pasivaikščioti ar užsiimti, bet kuria kita fizine veikla, svarbu pakilti nuo kedės, bent 10 minučių.
Rekomendacijų nuorodos:
3. https://www.sulieknek.lt/p/lengvas-kelias-atsikratyti-saldumynu-ir-miltiniu-produktu/ Nuolaidos kodas: 21diena
4. www.21diena.lt mitybos programos patikrintos ir puikiai tinka žmonėms, kuriems būtina kontroliuoti cukrų kraujyje.
Comments